Tyrimo apie Lietuvių patirtis su investiciniais gyvybės draudimais apžvalga (1 dalis – įdomiausios tiriamųjų įžvalgos – neturintys/neturėję IGD sutarčių respondentai).

 

Daudimo sutarčių platybėse.

Tyrimo – Lietuvių patirtys su Investiciniais gyvybės draudimais (IGD) – rezultatų apžvalga.

Ar esate pasiruošę nerti į šią painią, bet itin įdomią temą ir iki siūlelių kartu su manimi išnarstyti IGD sutarčių niuansus?

Kviečiu Jus pasidaryti skanios arbatos/kavos ir pirmiausia perskaityti įdomiais tyrimo respondentų citatas, o vėliau ir susipažinti su tyrimo rezultatų statistika.

Tyrimo apžvalgoje, aš – finansų koordinatorė, finansinio raštingumo mokytoja, draudimo ekspertė, dalinuosi ir savo įžvalgomis, pastabomis, tad skaitydami ne tik susipažinsite su esmine IGD informacija, bet tuo pačiu ir nemažai ko išmoksite.

Kviesiu Jus diskusijai, klausimams, esant poreikiui, ir konsultacijoms, o dabar neriam į super įdomaus tyrimo platybes!

1 respondentų grupė – Neturintys arba nebeturintys IGD sutarčių.

Įdomiausios tiriamųjų įžvalgos:

„Apie draudimą pagalvosiu, kai būsiu 40-50-ies metų” (Specialisto komentaras. 1) Asmenys turintys sveikatos sutrikimų, ligų, traumų, dažnu atveju praranda galimybę gauti norimą draudimą, nes draudimas asmeniui gali taikyti apsaugų/išmokų apribojimą, gali taikyti išlygas (pvz. nebedrausti nuo kritinių širdies ligų arba vietoje norėto 10 000 eur gyvybės draudimo teduoti pvz. 2 000 eur apsaugą). 2) Draudimas turi teisę didinti rizikos mokestį (t.y. didinti įmokų dydį). 3) Geresnes draudimo sąlygas ir mažesnę kainą draudimas siūlo jauniems ir sveikiems asmenims. Todėl dažnu atveju rekomenduojama, užsifiksuoti draudimo apsaugas jausnesniame amžiuje. Mano asmeninė praktika su klientais rodo, kad maždaug 2 iš 10-ies nesikreipiančių dėl draudimo, jau kreipiasi per vėlai ir gauna draudimą su ne visomis norėtomis apsaugų sumomis arba padidintu rizikos mokesčiu). Tad apie draudimą rekomenduojama pagalvoti jau būnant 20-30-ies metų).

„Neturiu iš ko draustis, nes turime kitų didelių įsipareigojimų (automobilio ir būsto paskolas)” (Specialisto komentaras. Draudimo saugikliai turėtų būti sutvarkomi prieš imant paskolas/prieš atsirandant įsipareigojimams. Draudimas rekomenduojamas tam, kad jeigu asmuo turės įsipareigojimų, kuriuos teks mokėti net jei sveikata sutriktų, net jei pajamos sumažėtų ar kita bėda ištiktų, turėtų iš ko toliau mokėti turimus įsipareigojimus. Draudimas (gyvybės, traumų, kritinių ligų ir pan.) veikia kaip amortizatorius – nutikus sveikatos bėdai, gaunama draudimo išmoka, kurią panaudoti galite pagal savo poreikius – pvz. turimų įsipareigojimų mokėjimui. Kaip specialistė dažno užklausiu, – jeigu galvojate, kad neturite iš ko susimokėti už savo saugumą, kaip galite galvoti, kad turite iš ko sau leisti įsigyti paskolinį automobilį arba imti būsto paskolą, kurios mėnesinės įmokos bus reikšmingos pagal Jūsų gyvenimo sąlygas? Turintiems įsipareigojimų asmenims rekomenduojamas kokybiškas gyvybės, traumų, kritinių ligų draudimas, kartais ir darbo netekimo draudimas ar kiti papildomi saugikliai, nes kas bus, jei skendėsite skolose ir neturėsite kito pajamų šaltinio bei negalėsite susimokėti veržiančių įsipareigojimų? Citata „Skolinkitės atsakingai” yra ir apie tai, kad žmonės nusimatytų planą B ir turėtų strategiją nepalankiam gyvenimo scenarijui).

„Draudžiau vaiką metiniu draudimu, įvykus įvykiui, negavome draudimo išmokos, todėl nuo to laiko draudimais nebepasitikiu” (Specialisto komentaras. Metinis ir investicinis draudimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Be to, skiriasi ne tik šių draudimų rūšys, bet skiriasi ir pasiūlymai tarp skirtingų draudimo kompanijų. Viena iš pastebimų dažnesnių klaidų – tiesiog informacijos trūkumas apie tai, kuo skiriasi metinis ir investicinis draudimas. Taip, tiesa, kad praktikoje turime nemaža atvejų, kuomet asmuo lieka nepatenkintas metinio draudimo rezultatu ar išmoka, rečiau, bet pasitaiko, kad ir kokybiškesnis investicinis draudimas nepateisina lūkesčių, bet iš darbo praktiko žinau ir galiu nuraminti, kad gerosios draudimo patirtys lydi tuos klientus, kurie iš esmės pasigilina į draudimo sąlygas, palygina kelių kompanijų pasiūlymus. Esu padariusi trumpą metinio ir investicinio draudimų palyginimų analizę, esant poreikiui, kreipkitės, atsiųsiu informaciją).

„Draudimo reikia asmenims iki 40 metų, o paskui reikia tik taupymo pensijai” (Specialisto komentaras. Draudimą rekomenduojama laikyti iki tol, kol asmuo yra darbingo amžiaus, t.y. visą laikotarpį, kol asmens pajamos tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės. Jeigu numatyta, kad į pensiją asmuo išeis 65-rių, tuomet rekomenduojama nenutraukti draudimo iki šio laikotarpio. Paaiškinsiu kodėl. Jie asmens sveikata sutrinka (nutinka trauma, susergama lėtine liga ar pan.) pajamos sumažėja, nes nedarbingumo išmoka ne visais atvejais siekia 100 proc darbo užmokesčio. O sergant, poreikiai nesumažėja (dažnu atveju dar padidėja), tad draudimo skirta išmoka leidžia likti ramiems, kad pajamų užteks. Jei nėra draudimo, greičiausiai kompensuoti sumažėjusias pajamas ar padidėjusius poreikius teks iš savo santaupų, kas tikrai ne kiekviena, yra komfortiška).

„Draudimo poreikis atsiranda tada, kai kažkas su sveikata atsitinka. <…> Apie savo draudimą pagalvosiu, kai man ar artimam žmogui nutiks kokia sveikatos bėda” (5 tiriamieji iš 27 nurodė šias draudimo neturėjo priežastis). (Specialisto komentaras. Viskas aukštyn kojom apsiverčia, kai asmuo kreipiasi dėl draudimo po to, kai jau įvyko koks įvykis. Pvz. asmuo atėjęs apsidrausti su sulūžusia koja išgirsta, kad jei būtų turėjęs draudimą, už kojos lūžį būtų gavęs ~1000 eur, atgalune data draudimas nedaromas, tad šįsyk sveikti reikės savo lėšomis, o mes pabandysime, kad bent ateityje jei nutiks koks įvykis, jau galėtumėte gauti išmoką. Visgi liūdniau būna, kai asmuo suserga kritine liga ir tuomet kreipiasi su prašymu gauti gyvybės ir kritinių ligų draudimą, o draudimas atsisako drausti arba taiko nedraudžiamuosius įvykius… Man, kaip specialistei, itin keista matyti tokį požiūrį, nes iš esmės, draudimas daromas kaip prevencija į ateitį. Juolab, kad investiciniai gyvybės draudimai turi taupymo dalį ir klientui dažnai yra parodomas pavyzdys, kaip susitvarkyti draudimą, kad net jei asmuo pzv. 20 metų drausis, mokės už draudimą, bet jam per tą laiko nieko nenutiks ir jis nepasinaudos nei jokia draudimo išmoka, metams bėgant, draudimo polise turėtų likti sukaupta dalis/visa ar didesnė įmokėtų draudimo įmokų dalis. Visada sakau, kad draudimą pasidaryti niekada nebūna per anksti, bet gali būti per vėlu).

„Kodėl turėčiau kažkam perduoti savo investicijų krepšelį?” (Specialisto komentaras. Čia kalbama apie tai, kad IGD gali būti pasirenkama kaip pasyvi investicinė priemonė. T.y investuojama į investicinius fondus, kuriuos valdo bendrovės, o Jūs kaip klientas galite rinkis, į kokius investicinius portfelius investuosite. Investuojant per bendroves/įmones yra mokami turto valdymo ir/ar administraciniai mokesčiai. Daugiau investavimo žinių turintys asmenys kartais renkasi kitokio pobūdžio investavimą. Visgi, tenka pripažinti, kad Lietuvoje labai trūksta net bendro finansinio raštingumo, itin mažas jis kai vertiname Lietuvių žinias investavimo srityje. Iš mano praktikos pvz. iš ~300 IGD klientų, daugiau nei vidutinę investavimo riziką toleruoja ir daugiau nei minimalias investavimo žinias turi ~ 2-5 klientai. Iš per metus prakonsultuojamų ~600 asmenų/šeimų, daugiau nei minimalias investvimo žinias turi ~10-15 asmenų/šeimų. Tenka pripažinti, kad itin dažnam Lietuviui kaip investavimo įrankis parenkamas investicinis gyvybės draudimas tiesiog dėl žinių/kapitalo/noro domėtis stokos).

„Draudimo reikia tiems, kurie gauna mažas pajamas” (Specialisto komentaras. Tiesa, kad draudimo poreikis mažesnis asmenims gaunantiems itin dideles pajamas/turintiems kito turto. Visgi klaidinantis požiūris, kad draudimo itin reikia mažas pajamas gaunantiems, dažniau poreikis yra asmenims, kurie augina nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų/paskolų, dirba pavojingą/fizinį darbą, dirba savarankiškai arba dalį pajamų gauna neapmokęstinamų. Gaunantiems pvz. MMA atlyginimą dažnu atveju net nebus leidžiama susidaryti investicinio gyvybės draudimo, kaip alternatyva bus rekomenduojam rinktis metinį draudimą (jo įmoka dažnu atveju yra mažesnė (nors niekas nuo įmokėtų įmokų ir nesitaupo bei draudimo sąlygos mažiau kokybiškos, bei išmokos mažesnės). Iš praktikos pasakyti, galiu, kad investicinis gyvybės draudimas aktualiausias vidutines pajamas gaunančiai gyventojų klasei).

Dalis tiriamųjų maišo už IGD galimą susigrąžinti GPM lengvatą su kitomis valstybės skiriamomis lengvatomis, maišo net investicinį gyvybės draudimą su II ir/ar III pensijų pakopa. (Specialisto komentaras. Žemiau įkelta tiriamųjų statistika akivaizdžiai parodys, kad gyventojai (net ir tie, kurie turi IGD), sunkiai gaudosi GMPL įstatyme ir šios lengvatos taikymo galimybėse. Ši lengvata yra atskira ir pakankamai sudėtinga tema, kurią prasminga aptarti su kiekvienu asmeniu atskirai, tam, kad būtų tiksliai sužiūrėtos ir paskaičiuotos šios lengvatos sąlygos). Pastebimas skirtingų produktų maišymas – negebėjimas atskirti II, III pensijų pakopos nuo IGD yra dėl mažo finansinio raštingumo lygio. Ši problema lengvai išsprendžiama – dažniausiai užtenka sudalyvauti seminare arba sudalyvauti individualioje konsultacijose su specialistu arba tiesiog savarankiškai pasiskaityti apie šios produktus.

Kelis kartu per metus rengiu finansinio raštingumo seminarus, vienas iš seminarų yra skirtas suprasti skirtumus tarp šių produktų. Artimiausia tokio seminaro data numatoma 2021 m. vasarą. (Tikslią informaciją, datą ir kainas lengvai galėsite rasti ir mano socialiniuose tinkluose).  

„Ką matau aplinkoje, tai pirmiausia skubama apdrausti vaikus” (Specialisto komentaras. Pasakysiu nepatogią tiesą – draudimo specialistui nieko nėra lengviau nei apdrausti Jūsų vaiką. Kodėl? Nes tėvai savo vaikams nieko negaili, viskas kas geriausia natūraliai turi būti vaikams, o dabar jau galima sakyti, kad turime net madą (atsiradus valstybės skiriamiems „vaiko pinigams”, didžioji dalis šeimų tuos pinigus nukreipia į vaikų investicines sutartis (draudimas +taupymas vaiko ateičiai). Visgi, nuomonė, kad draudimo poreikis didžiausias yra būtent vaikams, dažną suklaidina. Ties, kurie kreipiasi į mane, dažnai išgirsta, – galiu sudaryti Jūsų vaikui investicinio gyvybės draudimo sutartį, bet to nedarysiu, jei bent jau pagrindinis šeimos maitintojas neturi savo draudimo. Dažnas nustemba, sutrinka, bet kai paaiškinu, kodėl, nusiramina. Esmė, kad jeigu tėvai neturi jokių saugiklių (draudimo ar kito likvidaus turto), o jiems kas nutinka, pajamos sumažėja, natūraliai ieškoma sprendimų, kur sumažinti išlaidas. Ir kaip taisyklė, kritinėse situacijose pasirenkama stabdyti, koreguoti ar net nutraukti vaikams sudarytas sutartis. To pasekoje, nėra rezultato nei sukaupto kapitalo, nei saugiklių, nutraukiant sutartį patiriami nuostoliai (pvz. neatgaunama visa įmokėta suma, arba pelnas apmokęstinamas, arba reikia grąžinti GMPL, o finansiniai situacijai pagerėjus, vėl naujai sudaroma vaikui sutartis – vėl iš naujo mokami administraciniai sutarties mokesčiai). Todėl šeimoms, prieš priimant sprendimą daryti sutartis vaikų poreikiams, rekomenduojam tinkamai įsivertinti situaciją ir turėti alternatyvas, planą B, kad netektų nusivilti, jei gyvenimo aplinkybės pasisuktų netinkama linkme. Mano, kaip specialistės, rekomendacija – pirmiausia draudimas tėvams ir tik tada vaikams).

„Apendicitas gali būti kaip kritinė liga… <…> Komplikuoto gimdymo pasėkmės gali būti draudžiamuoju įvykių traumų draudime… <…> Bet kokia trauma turtbūt laikoma draudžiamuoju įvykių traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudime” (Specialisto komentaras. Kritinės ligos dažniausiai yra ilgalaikes pasėkmes turinčios ligos (įprastai prie kritinių ligų priskiriamos širdies ligos, tokios kaip insultas, infarktas; vėžys; organų transplamtacija; prichikos ligos (parkinsonas, alzheimeris, sklerozė), kalbos ar regos netekimas ir kt. Kiekviena draudimo kompanija viešai skelbia ligų, kurios įeina į kritinės ligos apibrėžimą, sąrašą ir išmokos sąlygas. Bet apendicitas nėra priskiriamas prie kritinės ligos (tai ilgalaikių rimtų pasėkmių neturinti operacija). Komplikuotas gimdymas, cezario pjūvis ar kitos procedūros, susijusios su gimdymu dažniausiai netraktuojamos kaip trauma, tad traumų draudimo išmokos nėra priskiriamos.  Traumų draudimo išmokų sąrašus, draudžiamuosius/nedraudžiamuosius įvykius ir išmokų lenteles, visos draudimo kompanijos taipogi viešai pateikia savo internetinėse svetainėse. Dėl susižalojimų, turiu paminėti, kad ne visos įvykusios traumos yra traktuojamos kaip draudžiamieji įvykiai (pvz. smulkios traumos, tokios kaip mėlynė susitrenkus nėra draudžiamasis įvykis ir išmoka nėra mokama). Svarbu atkeipti dėmesį, kad tai, kad X kompanijoje yra draudžiamasis įvykis, Y kompanijoje gali būti nedraudžiamasis įvykis! Pvz. X įmonėje klientui priklauso išmoka už kojos raiščių patempimą, už sveiko danties nuskėlimą, už nago plokštelės nukritimą, už kaulo įskilimą, bet Y kompanijoje įvykus šioms traumoms, klientas negautų išmokos. Be to skiriasi ir draudimo išmokos. Pvz. X kompanijoje už kojos lūžį išmoka mokama nuo 3 iki 10 proc. nuo traumų draudimo, o Y kompanijoje nuo 2 iki 5 proc. išmoka. Dėl to rekomenduojam, kreipiantis į draudimą, specialistą informuoti, kokiai atvejais Jums būtų svarbu gauti draudimo išmoką ir net įvardinti, kokio dydžio išmoka Jus tenkintų!Rekomenduojama, renkantis draudimą, atkreipti dėmesį ne tik į kainas, bet ir draudimo sąlygas. Iš esmės klientas turėtų skirti laiko išanalizuoti visų 8 draudimo kompanijų draudimo pasiūlymus ir sąlygas, bet dėl labai natūralių priežasčių tas praktiškai nedaroma, tiesiog yra kreipiamasi į kompetetingą asmenį, su prašymu padėti pasirinkti geriausiai sąlygas ir lūkesčius atitinkančią draudimo kompaniją ir pasiūlymą. (Kas kiek laiko soc. tinkluose pateikiu trumpas draudimų palyginimų ataskaitas. 2021 m. birželio-rugpjūčio mėn, darysiu visų 8 IGD siūlančių kompanijų kainų ir sąlygų palyginimo ataskaitas ir jomis pasidalinsiu viešai).

Net medicininį išsilavinimą turintys tiriamieji negalėjo tiksliau įvardinti kritinių ligų sąvokos, skirtumo tarp gyvybės ir mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimo skirtumų, detalizuoti traumos dėl nelaimingo atsitikimo pavyzdžių. (Specialisto komentaras. Neslėpsiu, mane nustebino ir nelabai turiu ką šioje vietoje pakomentuoti tik tai, kad reikia tęsti finansinio raštingumo projektą medicinos personalui visoje Lietuvoje).

„Neturiu draudimo, nes niekas nesiūlė” (Specialisto komentaras. Tai itin retas atvejis! Iš klientų patirčių fiksuoju, kad standartiškai šeima pergyvenimą sulaukia ne vienos dešimties kartų paraginimų, rekomendacijų susidaryti draudimą (tiek iš draudimo brokerių, tiek iš artimųjų. Draudimo įmonės ir brokeriai skelbia vis daugiau reklamos (kuri jau tampa net įkyroka) ir siūlo draudimo paslaugas, retas kuris niekada nesulaukė pasiūlymo susidaryti draudimą. Visgi, net ir nesulaukus individualaus pasiūlymo susitvarkyti draudimą, bet kada galima kreiptis į draudimo kompaniją ir paprašyti sudaryti draudimą. Dalis asmenų nesulaukė draudimo pasiūlymo galbūt dėl to, kad dar nepatenka į poreikių grupę (pvz. yra labai jauni asmenys, neturintys, vaikų, paskolų, šeimos).

„Draudimo sąlygos tarsi specialiai pateiktos sudėtingai“ (Specialisto komentaras. Tiesa. Taip yra dėl to, kad draudimas yra rimta, teisinė sutartis. Draudimo sąlygos yra aiškiai reglamentuotos, iš dalies teisine ir specialybine kalba surašyti dokumentai saugo klientą, bet visgi dažniau „pakiša koją”, nes ne visada asmuo supranta ant ko parašus deda. Todėl ne prošal draudimo sąlygas konsultacijos metu aptartis su specialistu, kuris turėtų visą informaciją perteikti visiems suprantama kalba).

„Tvarkyčiausi draudimą, jei rasčiau patikimą specialistą“ (Specialisto komentaras. Ne paslaptis, kad draudimo sutarties kokybė priklauso ne tik nuo pasirinktos draudimo kompanijos, užfiksuotų sąlygų, bet ir nuo Jums priskirto arba Jūsų pasirinkto draudimo specialisto kompetencijų, vertybių, sąžiningumo ir pan. Tad norint rasti patikimą specialistą rekomenduojama pasiieškoti informacijos apie specialistą internete, užklausti aplinkos specialisto rekomendacijų, susitikus su specialistu nebijoti paklausti svarbių klausimų, neskubėti ir nepriimti sprendimų skubotai, galima net švelniai paprovokuoti specialistą – užduoti nepatogių klausimų (draudimo klausimais) ar užduoti klausimų susijusių su specialisto karjera, darbo vertybėmis. Realiai pasitvirtinusi praktika – ieškantys randa, tad jei iš tiesų norėsite rasti patikimą specialistą, net neabejoju, kad rasite😉).

„Girdėjau, kad IGD yra siūlomas asmenims nemokantiems taupyti, kaip disciplinuoto taupymo įrankis“ (Specialisto komentaras. Taip, reali praktika rodo, kad asmenys, kurie galvoja, kad neturi iš ko taupyti arba nemoka taupyti reguliariai, arba tiesiog per daug dažnai pajudina sutaupytus pinigus, pasirinkę IGD sutartį įpranta neskausmingai po truputį taupyti (IGD galima turėti su draudimo apsaugomis, galima turėti tik taupymą. Kadangi yra galimybė klientui pasirinkti norimą mokėti įmoką ir leidžiama ją mokėti pasirinktu grafiku (pvz. kartą per mėnesį), toks įprotis iš tiesų dažnam yra labai motyvuojanti ir rezultatą turinti taupymo produktas. Pvz, asmuo gali rinktis kas mėnesį atsidėti po 30 eur, gali atsidėti 50 eur per mėn ir dalis šios įmokos gali padengti draudimo apsaugas, dalis eiti į taupymo dalį. Motyvacija per tokio pobūdžio sutartis sukyla ir dėl to, kad taupomi per IGD pinigai yra investuojami – generuoja pelną (Svarbu. IGD sutartys yra susijusios ir su rizika, dėl to būtina su specialisto pagalba įsivertinti rizikos toleravimo lygį, sutarties tikslą, taupymo laikotarpį ir sutarties pakeitimo sąlygas!).

„O kas kaltas, kai asmuo, turintis IGD sutartį negauna draudimo išmokos arba nesukaupia žadėtos/prognozuotos sumos?” (Specialisto komentaras. Kalti visi. Aš rimtai. Galimai kalta kompanija, už tai, kad neparuošė specialisto, kuris turėjo apmokinti klientą ir išaiškinti visas sąlygas, sudaryti kliento poreikius atitinkančią sutartį. Kaltas ir klientas –  galimai nebuvo prižiūrėta sutartis (galbūt nesigilino ant ko parašą deda, gal paskubėjo patvirtinti pasiūlymą, gal vėlavo arba nedarė įmokų, gal paliko sutartį be priežiūros pvz.  metus ir tuomet tikrai realu, kad sutarties rezultatas gali būti netenkinantis. Primenu, kad IGD sutartis rekomenduojama kas 1-2 metus peržiūrėti (geriausia su specialistu) ir įvertinti ar nėra reikalinga atlikti kokį nors pakeitimą (pvz. pakeisti investicinio plano, pakelti įmokos, nes pakilo atlyginimas, pasididinti draudimo apsaugas, nes atsirado paskola ir pan.). Prižiūrimos sutartys kliento poreikius dažniausiai tenkina poreikius ir staigmenų nepateikia, tad visada raginu klientus neužleisti turimų sutarčių ir palaikyti kontaktą su sutartį sudariusiu specialistu).

 

 

 

 

Informacija apie TYRIMĄ.

Tyrimo, kurio tikslas yra išsiaiškinti Lietuvių patirtis su Investiciniais gyvybės draudimais (IGD). Tyrime dalyvavo 18-65 metų asmenys. TYRIME NEGALĖJO DALYVAUTI DRAUDIMO BROKERIAI/AGENTAI, ASMENYS DIRBANTYS SU INVESTICINIU GYVYBĖS DRAUDIMU, TAIP PAT MANO KLIENTAI.

Tyrime dalyvo dvi klientų kategorijos:

1) Tyrimo metu TURINTYS IGD SUTARTĮ(ČIŲ): sau, vaikui ar sutuoktiniui.  (dalyvavo 23 respondentai).

2) Niekada NETURINTYS IGD sutarties arba NUSITRAUKĘ savo IGD sutartį iki 2021-03-01  (dalyvavo 27 respondentai).

Tyrimą sudarė dvi dalys:

TURINTIIEMS IGD SUTARTĮ(IŲ): 1 dalis – internetinė apklausa (uždari ir atviri klausimai (pvz, kokios priežastys lėmė, kad asmuo turi sutartį, pagal kokius kriterijus rinkosi bendrovę, kurioje sudaryti sutartį, ar jaučiasi turintys pakankamai žinių dėl sutarties ir t.t). 2 dalis – online pokalbis ir turimos sutarties peržiūra. Online pokalbio metu užduoti  klausimai (pvz. ar žinote, kiek maždaug mokate administracinių mokesčių, ar žinote draudimo apsaugų kainas, koks procesas turėtų būti įvykus draudžiamąjam įvykiui ar norint išsiimti pinigus, kiek esate susipažinę su GPML įstatymu, kiek laiko planuojate laikyti sutartį, koks sutarties tikslas ir t.t.)., o pateikti atsakymai priskiriami į atitinkamas kategorijas, subkategorijas. Pokalbis neįrašinėjamas.

NETURINTIEMS IGD SUTARČIŲ ARBA NUSITRAUKUSIEMS IGD SUTARTĮ(IS): 1 dalis – internetinė apklausa (kokios priežastys lėmė neturėti arba nusitraukti IGD sutartį, kiek žinių turima apie tokio tipo sutartis ir t.t.). 2 dalis – online pokalbis arba pokalbis telefonu (klausimų pagilinimas jeigu 1 daly pateiktiems atsakymams trūksta išsamumo).

Tyrimas apie klientų patirtis su IGD vyko  kovo-balndžio mėn.  Tyrimo TIKSLAS – išanalizuoti klientų patirtis su IGD, respondentais pasirenkant skirtingų IGD kompanijų klientus. Renkama konfidenciali informacija apie visas Lietuvoje veikiančias ir IGD paslaugas teikiančias bendroves ir realias klientų patirtis. Oficialiai šio tyrimo tyrėja, atsakinga už tyrimo dalyvių konfidencialumo užtikrinimą, duomenų apsaugą ir darbą su jais yra – Renata Čiužienė.

Visus klausimus susijusius su tyrimu, prašysiu teikti el.p. samoningaiseimai@gmail.com arba telefonu 860946039